- rimtinti
- ri̇̀mtinti vksm.
.
.
rimtinti — rìmtinti ( yti), ina, ino tr., rimtìnti, ìna, ìno Als 1. teikti rimtumo, gebėjimo išmintingai elgtis, veikti: Darbas rìmtina žmogų DŽ. Kelionės brendina žmogų, rimtina jį Vaižg. 2. daryti susikaupusį: Reikia veidą rimtinti Vd. 3. refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
surimtinti — surìmtinti tr. 1. BŽ326 suteikti rimtumo, gebėjimo išmintingai elgtis, veikti: Lietuvos gamta paveiktų ir surimtintų beždžionuojančius miestelėnus Vaižg. 2. refl. nurimti, paliauti: Šuo susirimtìno, t. y. in protą atejo, neprašo ėsti J.… … Dictionary of the Lithuanian Language